Specifinių vaistų, skirtų gydyti COVID-19, kol kas nėra

Jau kuris laikas viešoje erdvėje, ypač socialiniuose tinkluose, galima rasti informacijos apie vaistus, esą skirtus gydyti koronaviruso sukeltą infekciją. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) atkreipia dėmesį, kad kol kas nėra įrodymų, patvirtinančių, jog kuris nors konkretus vaistas yra tinkamas specifiškai gydyti COVID-19 ligą. Europos vaistų agentūra (EVA) kol kas taip pat nėra patvirtinusi nei vieno vaisto minėtai ligai gydyti. 

Nebebus ribojimų įsigyjant apsaugos priemones ir dezinfekcinį skystį

Nuo šiandien visose prekybos vietose nebelieka ribojimų įsigyjant apsaugos priemones – medicinines kaukes, respiratorius, pirštines – ir dezinfekcinį skystį. Tai reiškia, kad atsisakoma galiojusios rekomendacijos riboti vienam pirkėjui vieno apsipirkimo metu parduodamus šių produktų kiekius. Toks sprendimas priimtas įvertinus situaciją rinkoje, kai reikalingų priemonių yra pakankamai, kad jų galėtų įsigyti visi.

Nustatyti prioritetai, kas pirmiausia tiriami mobiliuose punktuose

Siekiant užkirsti kelią koronaviruso (COVID-19) plitimui ir racionaliai suvaldyti tiriamųjų srautus savivaldybių mobiliuose punktuose, pirmiausia ir didžiausia apimtimi juose bus tiriami žmonės, kurie jaučia bent vieną iš ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomų arba tie, kuriems planuojamos planinės medicininės intervencijos paslaugos. Tuo tarpu prevencinius tyrimus mobiliuose punktuose rekomenduojama planuoti atsakingai, neužimant ėminių paėmimo laikų be realios būtinybės. Naujovės įsigalios nuo gegužės 20 d.

Ką jaunuoliai turi žinoti apie sveikatos paslaugas?

Šiaulių teritorinė ligonių kasa sulaukia jaunuolių klausimų, kaip baigus mokyklą reikėtų pasirūpinti savo privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), ar draustumas galioja, išvykus studijuoti į užsienį, ar reikia mokėti įmokas pagal nuolatinių studijų programas Lietuvoje besimokantiems studentams, jeigu anksčiau jie buvo įsidarbinę, o vėliau darbo santykius nutraukė.

Gydytojas-psichiatras Kostas Matuzevičius: sunku kalbėtis apie jautrius dalykus, kai ateini atrodydamas kaip ateivis

Gabrielė Niekytė

Baigiantis antrajam karantino mėnesiui, atrodo, visuomenė pradeda laisvėti, atsiverti, sugrįžti į paslaugas, tačiau nei viena medicinos sritis nebuvo sustojusi atokvėpiui. Nors atrodo, kad visos sritys susikoncentravo į viruso valdymą, pagalba, kuri turi būti teikiama nenutrūkstamai, pasilieka už užsklandos.

Gydytojas onkologas-chemoterapeutas ir hematologas D. Vaitiekus: „Atsakomybė, atsakomybė, atsakomybė – tai pagrindinis dalykas“

Gabrielė Niekytė

Karantino metu jau išmokome, kad saugotis turime ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų – kad apsaugotume jautriausius ir labiausiai pažeidžiamus visuomenės narius. Apie tai, kokią įtaką karantinas ir naujas, neištirtas virusas turi labiausiai saugomiems – onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams pasakoja Kauno klinikų Kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos sektoriaus vadovas, gydytojas onkologas-chemoterapeutas ir hematologas Domas Vaitiekus, dirbantis su pacientais, kuriems atliekamas kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos, kitaip vadinamos, kaulų čiulpų transplantacijos, ir onkologinėmis ligomis sergančiaisiais.

Odontologijos kabinetai duris galės atverti, kai bus tinkamai pasiruošę

Jau nuo ateinančio pirmadienio, t. y. gegužės 18 d., leista teikti tas odontologijos paslaugas, kurios, paskelbus karantiną, buvo draudžiamos. Tai reiškia, kad pacientai galės gauti visas planines procedūras, o ne tik skubią odontologinę pagalbą, kai jaučiamas ūmus skausmas, tiek poliklinikose, tiek privačiuose kabinetuose, tiek ligoninėse. Tiesa, visos įstaigos, prieš atsidarydamos, turi parengti planus, kaip organizuos darbą, ir juose numatyti viską, kas būtina, norint užtikrinti ir pacientų, ir personalo saugumą.

Skubios pagalbos skyriaus vadovas L. Darginavičius: esame paėmę žemą startą tarsi sporto varžybose

Vilma Balčiauskaitė

LSMUL Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje pacientų skaičius karantino laikotarpiu yra mažesnis nei iki jo, tačiau Skubiosios medicinos gydytojo Lino Darginavičiaus vadovaujama komanda su kiekvienu pacientu užtrunka kur kas ilgiau dėl būtinybės naudoti gausybę apsaugos priemonių ir dėl didesnio dėmesio kiekvienam iš pacientų. Be to, pastebimi ir dažnesni pacientų su įsisenėjusiomis ligomis atvejai. Apie pasikeitusias paciento kelio „pradines ir galines duris“ ir kaip sekasi „išplaukti“ iš COVID-19 viruso bei karantino sukeltos situacijos kalbamės su Skubios pagalbos skyriaus vadovu Linu Darginavičiumi.

Psichologė I.Vaskelienė: dėmesingas savo savijautos stebėjimas ugdo gebėjimą įveikti sudėtingas situacijas

Vilma Balčiauskaitė

Respublikinės Vilniaus Psichiatrijos ligoninės Psichologinio konsultacinio ir socialinės pagalbos skyriaus l.e.p vedėja, psichologė Ieva Vaskelienė pastebi, kad COVID-19 viruso pandemija egzistuoja pacientų pasaulėžiūroje, baimėse ir kliedesiuose, o pastarųjų turinys neretai priklauso nuo bendros situacijos Lietuvoje. Didžioji dalis žmonių visgi susiduria su paaštrėjusiomis nerimo, baimės emocijomis, stresu, panikos atakomis, todėl svarbu su jomis mokėti susivarkyti. Neišskirtiniai ir sveikatos priežiūros specialistai.

Prevenciškai dėl koronaviruso bus tiriami ir darželių darbuotojai

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) į darbuotojų, kurie turi būti prevenciškai tiriami dėl koronaviruso infekcijos (COVID-19), sąrašą įtraukė ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojus, tiesiogiai dirbančius su vaikais, bei nustatė tvarką, kokio prioriteto tvarka jie turėtų būti tiriami.

Pacientams skubiai reikalingas kraujas, kviečiama padėti ekstremalioje situacijoje

Švelninant karantino sąlygas bei atnaujinus planinių paslaugų teikimą, kaip ir buo tikimasi, ženkliai padidėjo ir kraujo poreikis. Nacionalinis kraujo centras (NKC) šiuo metu jau imasi mobiliųjų kraujo donorystės akcijų organizavimo proceso bei kviečia kraujo donorus, užsiregistravusius ponios Dianos Nausėdienės iniciatyva sukurtame potencialių kraujo donorų duomenų banke. Pirmoji ponia kraujo jau paaukojo vos tik paskelbus apie jų stygių.

Kodėl būtina pranešti apie įtariamą šalutinį vaistų poveikį?

1739 pranešimai apie įtariamą nepageidaujamą reakciją į vaistą (NRV). Tiek jų Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) sulaukė per 2019-uosius metus. Nors gautų pranešimų skaičius kasmet po truputį auga, visgi tiek pacientai, tiek sveikatos priežiūros specialistai raginami būti dar aktyvesniais, mat kiekvienas pranešimas apie NRV prisideda prie saugesnio vaistų vartojimo. Ką derėtų žinoti apie šalutinį vaistų poveikį?

Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubiosios medicinos gydytojas M. Ellikas: „Žmonių dėmesys ir padėkos medikams labai reikalingi“

Raimonda Mikalčiūtė-Urbonė

Į Respublikinę Šiaulių ligoninę atvykęs kaip gydytojas rezidentas Marius Ellikas jau daugiau nei pusę metų vadovauja šios gydymo įstaigos Skubiosios medicinos pagalbos skyriui. Kovą kartu su kolegomis jam teko priimti pirmąją Lietuvoje pacientę, užsikrėtusią koronavirusu. Gydytojas neslėpė, jog tuomet jautėsi užtikrintai – dar iki pirmo nustatyto atvejo ligoninė buvo pasiruošusi priimti žmones, sergančius COVID-19. Vis dėlto iššūkių, net ir idealiai atlikus namų darbus, netrūksta iki šiol. Apie juos, psichologines duobes, motyvaciją dirbti ir paprasto „ačiū“ jėgą kalbamės su M.Elliku.

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode