Švietimo viceministras Ignas Gaižiūnas sako, kad nuo rugsėjo startuojantis įtraukusis ugdymas nereikš specialiųjų poreikių turinčių vaikų antplūdžio mokyklose – pasak jo, įtraukusis ugdymas Lietuvoje vykdomas nuo nepriklausomybės atkūrimo.
Spaudos konferencijoje pirmadienį I. Gaižiūnas teigė, jog nuo rugsėjo įsigaliojus pataisoms dėl įtraukiojo ugdymo iššūkiai mokyklose neišvengiami, tačiau per pastaruosius ketverius metus buvo padaryta reikšminga pažanga, o 90 proc. specialiųjų poreikių turinčių vaikų jau dabar mokosi bendrojo ugdymo įstaigose.
„Nuo rugsėjo pirmos nesitikime, kad tas srautas ar priėmimas bus kažkoks kitoks. Kalbėtume apie vieną, kelis vaikus į mokyklą, kurie galbūt galėtų ateiti su didesniais poreikiais“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras.
„Nuo rugsėjo pirmos nestartuoja įtraukusis ugdymas, Lietuvoje įtraukusis ugdymas startavo su nepriklausomybės atkūrimu. Šių metų rugsėjo pirma yra tik dar vienas žingsnis mūsų kelyje į įtraukųjį ugdymą ir sistemišką plėtrą pagalbos ir paramos tiek mokyklai, tiek mokiniui“, – pasakojo viceministras.
Taip jis kalbėjo nuo rugsėjo įsigaliojant Švietimo įstatymo pataisoms, numatančioms, kad visos bendrojo ugdymo mokyklos ir darželiai turės priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai, pasitarę su specialistais, nuspręs, kad lankyti bendrojo ugdymo įstaigą jų vaikui yra geriausia.
Švietimo ministerijos teigimu, beveik 96 proc. bendrojo ugdymo mokyklų specialiųjų poreikių turinčius vaikus jau ugdo, o šiais mokslo metais numatomas įprastas turinčių naujų mokinių srautas.
Ministerijos pranešime teigiama, kad per penkerius metus švietimo pagalbos specialistų skaičius mokyklose išaugo 20 proc., mokytojų padėjėjų 55 proc., o stojančiųjų į specialiąją pedagogiką – 3,3 karto.
Švietimo viceministro teigimu, per šį laikotarpį atsirado 500 papildomų specialistų etatų mokyklose, šiuo metu jų iš viso yra virš 4,2 tūkstančio.
„Šį rugsėjį pasitinkame ir su didesniu skaičiumi mokytojų padėjėjų, ir su didesniu skaičiumi švietimo pagalbos specialistų, ir tiek su suplanuotu didesniu finansavimu ir investicijomis, kurios būtų skirtos kaip pagalba mokyklai“, – pasakojo I. Gaižiūnas.
Ministerijos duomenimis, 2020 – 2024 metais švietimo pagalbos finansavimas sudarė beveik 577 mln. eurų, įsteigtas Lietuvos įtraukties švietime centras ir regioniniai specialiojo ugdymo centrai, parengtos universalaus dizaino mokymuisi gairės, nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos, teikiamos konsultacijos mokyklų bendruomenėms.
Seimas, atsižvelgęs į pedagogų trūkumą šalyje, liepos mėnesį priėmė Švietimo įstatymo pataisas, leisiančias ne tik mokytojams, bet ir kitiems specialistams padėti klasėse besimokantiems specialiųjų poreikių vaikams.
Iki šiol mokyklose nebuvo taikoma griežtų taisyklių, kiek ir kokių specialistų turi dirbti klasėje, kuomet joje mokosi specialiųjų poreikių turintys vaikai.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
